Senatvė Japonijoje - ne kančia

2011 metais Japonijoje užfiksuotas pasaulio rekordas - 23,3 proc. gyventojų, t. y. 29,8 mln. žmonių, yra vyresni nei 65 metų. 2055-aisiais tokių piliečių bus daugiau nei 40 procentų. Tačiau japonų tai negąsdina, nes „ekonomiškai tai labai perspektyvu“.

Įtakingas japonų ekonomikos laikraštis „Nikkei“ 2012 metus pasitiko iškalbinga antrašte: „Kaip padėti šaliai, kurioje žmonės dirbs iki 75 metų.“ Klaustuko sakinio pabaigoje nebuvo - tai teiginys, o ne hipotezė.

Japonija sparčiai sensta ir jau aišku, kad per artimiausius 50 metų dabartinė tendencija nepasikeis. Vadinasi, darbo jėgos ištekliai kasmet sumažės 0,5 proc., o vyresnių kaip 65 metų žmonių padaugės 0,6 procento. Iš pradžių tokia demografinė perspektyva labai išgąsdino - pasipylė apokaliptinių prognozių apie japonų civilizacijos pabaigą lavina. Tačiau visuotinė depresija truko neilgai. Gresiančią demografinę katastrofą japonai priėmė kaip naują iššūkį ir netikėtai priėjo vieningą išvadą: tautos senėjimas - joks kataklizmas, šį reiškinį reikia paversti pranašumu ir papildomu visuomenės vystymosi stimulu.

Nebe pirmos jaunystės resursai

Valstybinio socialinio aprūpinimo instituto duomenimis, darbingų japonų skaičius nuolat mažėja. Jei 1995 metais jų buvo 87 mln., tai 2010-aisiais liko tik 81,3 mln., o pagyvenę piliečiai sudarė 64 proc. gyventojų. Prognozuojama, kad 2055 metais dirbs tik 46 mln. japonų, t. y. vos pusė visų gyventojų. Jeigu tuo jau dabar nebus susirūpinta, liūdnos pasekmės akivaizdžios: valstybė negalės išlaikyti tokio skaičiaus socialiai remtinų žmonių darbingų gyventojų sąskaita. Tad peršasi išvada - amžius turi būti ne kliūtis aktyviai gyventi ir dirbti. Mokslininkai apskaičiavo, kad pailginus darbingą amžių iki 75 metų, 2055-aisiais dirbtų per 70 proc. gyventojų. Štai šia kryptimi ir nusprendė žygiuoti Tekančios Saulės šalis.

Suprantama, iš tai nereiškia, kad jau netolimoje ateityje seneliai stovės prie konvejerio ir savo silpnais kūnais kamšys demografines spragas. Japonų tikslas kitas - pagyvenę žmonės turi išlikti aktyviais prekių ir paslaugų vartotojais, kartais ir gamintojais, netapdami pasyviais socialinių pašalpų gavėjais. Į tai jau orientuojamos valstybinės žinybos, perspektyviniai korporacijų planai bei mokslo tyrimų centrų rekomendacijos.

Japonijos pensininkai - unikalus reiškinys. Šioje valstybėje, kurios gyventojų vidutinė gyvenimo trukmė - 90 ir daugiau metų, išeinantieji į pensiją 60-ies, o iš tiesų - 65 metų, tebėra žvalūs ir kupini jėgų, be to, solidžiai apsirūpinę, nes pensinė išeitinė pašalpa (vadinamoji atsistatydinimo išmoka) kartais sudaro 20 proc. visų per visą jų darbo karjerą (t. y. 30-40 metų) uždirbtų pinigų. Negana to, Japonijos pensininkai dar gali leisti ne tik savo, bet ir vyresnių už juos uždirbtus pinigus. Ekspertai pabrėžia, kad vis didesnė bendrojo vidaus produkto dalis koncentruojasi pagyvenusios kartos rankose, todėl kaip valstybė su šiuo „koncentratu“ tvarkysis - principinis šalies ekonomikos klausimas.



Kosmetika ir automobiliai

Kad pagyvenusių japonų rankose sutelktos lėšos tarnautų visos visuomenės labui, maža raginti leisti pinigus, o ne juos taupyti. Būtina senjorams pasiūlyti tokių prekių ir paslaugų, kurios būtų patrauklios šiai piliečių kategorijai.

Pasirodė, kad pačios sumaniausios pritraukiant vyresnio amžiaus klientus yra kosmetikos įmonės. Bendrovė „Kanebo“ pirmoji pasiūlė liniją „Chicca“ - jos siūlomi lūpų dažai ir šešėliai skirti specialiai 50-60 metų moterims. Japonų kosmetikos pramonės lyderė, bendrovė „Shiseido“, užimanti ketvirtą vietą pasaulyje pagal pardavimo apimtį, į rinką išleido naują prekės ženklą „Elixir Prior“ - jis skirtas tiems, kuriems per šešiasdešimt. „Vyresnioji karta turi laiko ir pinigų, todėl būtų neatleistina klaida ignoruoti šios grupės interesus“, - teigia Dentsu instituto, tiriančio Japonijos rinkos vartojimo tendencijas, darbuotoja Seiko Yamazaki.

Artimiausioje ateityje planuojamas didžiulis proveržis ir automobilių pramonėje, nes ketinama pradėti „humaniškų“ automobilių senjorams gamybą.

2011 metais beveik 200 tūkst. pagyvenusių japonų padėjo vairuotojo pažymėjimus į stalčių, nes vairuoti automobilį jiems tapo per sunku. Tai sujaudino mašinų gamintojus ir valdžią. Pirmuosius todėl, kad jie ėmė netekti potencialių klientų, o valdžią - todėl, kad ji susidurs su naujomis problemomis, nes žmogus be mašinos pasmerkia save uždaram egzistavimui, vadinasi, padidės savivaldos organų darbo krūvis, nes jiems teks aprūpinti senjorus būtiniausiomis prekėmis ir paslaugomis.

Dabar Japonijoje baigiamas kurti pagyvenusiems žmonėms skirtas automobilis. Tai „protinga mašina“, kuri supras, kad nuspaustas ne tas pedalas ir pati sustos užkirsdama kelią susidūrimui. Mašina perspės vairuotoją apie raudoną šviesoforo signalą ir „stop“ liniją, sustabdys automobilį ir nesant reikiamai vairuotojo reakcijai arba pradėjus važiuoti anksčiau laiko.