Sekku Naujieji Metai

Sekku švenčių grupei yra būdingas glaudus ryšys su kalendoriumi: jos švenčiamos kas 2 mėnesius jų diena atitinka mėnesio numerį. Šios šventės, galima sakyti festivaliai, žymi glaudų ryšį su gamta, kadangi kiekvienas sekku žymi naują ciklą. Viso yra 5 sekku: Naujieji Metai, Hinamatsuri, Koinobori, Tanabata ir Choyo. Dabartinių sekku tradicijos yra glaudžiai susijusios su žemdirbystės simboliais, taip pat ryškus ir Kinijos kultūros įtakos pėdsakas. Maistas švenčių metu labai svarbus: kiekvienas festivalis turi savo tradicinius patiekalus, kurie dažniausiai yra iš ryžių. Tikima, kad švenčių tradicijų laikymasis atneša sveikatą, ilgaamžiškumą bei sėkmę.

Naujieji metai oshogatsu švenčiami pirmo mėnesio pirmą dieną, nors pagal kinų tradiciją ši šventė buvo švenčiama 7dieną. Nauji metai yra svarbiausia metų šventė ir su ja susiję labai daug ritualų. Tai pirmasis sekku. Anksčiau jis buvo švenčiamas 7dienas.

Naujųjų metų sekku kiekviena iš pirmųjų dienų yra vadinama gyvūno, globojančio tą dieną,vardu: gaidžio, šuns, šerno, avies, jaučio ir arklio. Paskutinioji Naujųjų metų sekku diena yra kulminacinė, tai žmonių diena (Jinjitsu). Šią dieną tradiciškai yra ruošiama ryžių košė su septyniais žalumynais (nanakusa), kuri kaip tikima, yra sveikatos šaltinis.

Nanakusa primiršta tradicija vėl atgyja: miestų ir kaimų prekybos centruose galima įsigyti šio tradicinio patiekalo.

Pasiruošimas Naujiesiems metams prasideda dar gerokai prieš šventę. Metų pabaigoje vyksta įvairios mugės, kur galima nusipirkti laimę nešančių daiktų, į šventyklas gražinami ir praėjusių metų amuletai, nes manoma, kad jie turi galios tik vienerius metus. Tarp tokių amuletų labai populiarios yra lėlės daruma bei savotiškos bambukinės puokštės kumade.

Prieš Naujus metus namų įėjimai pasipuošia kompozicijomis iš pušų – kadomatsu, o taip pat pastatomi džiovinti ryžių kukulaičiai – moči, kurie yra turto simbolis.

Naujųjų metų išvakarės omisoka praleidžiamos su šeima, valgant specifinius simbolinius valgius – Oseči – riori, kurių gaminama tiek daug, kad užtektų bent iki sausio 4. Vakarienei prieš vidurnaktį dažniausiai valgoma tošikoši – soba (labai ilgi grikiniai makaronai). Juos valgant linkima ilgo gyvenimo.

Prieš dvyliktą valandą yra tradicija eiti į budistinę šventyklą, kur vienuoliai atlieka metų pabaigos ritualus: gieda mantras ir 108 kartus muša varpą. Taip manoma, kad atsikratoma 108 blogybių (žmogiškų nuodėmių). Ši ceremonija vadinama joya – no – kane.

Dažniausiai tą pačią naktį, po dvylikos, arba kaip galima greičiau, atliekama ir hatsumode – pirmasis apsilankymas šintoistinėje šventykloje, kur aukojami pinigai dievams. Perkamas omikudži – lapelis ištraukiamas burtų keliu, kuris nusako, kokie bus ateinantys metai. Vaikai tą rytą gauna otošidama – vokelius su pinigais.

Tai Nauji metai ką, visiškai, net nepanašūs į mums įprastus. ;DD